šlovingystė

šlovingỹstė sf. (2) žr. šlovingumas: 1. K, KŽ Jis gyvena didžioj šlovėje, šlovingỹstėje KI547. Jis pastojo taip su šlovingyste malonės gėrybių papildytas Kel1881,37. 2. Jūsų šlovingỹstė (titulavimas) KI318. Šitą šlovingystę mūsų Dievo regėkit bei ragaukit Ns1838,1.